Kšešuvo cistersų abatija

Kšešuvo cistersų abatija

Ordinas	Cistersai
Fundatorius	Ona, Silezijos kunigaikštienė
Įkurtas	1242

Kšešuvo cistersų abatija – tai Lenkijos architektūros paminklas, kuriam 2004 m. gegužės 1 d. buvo suteiktas Lenkijos istorijos paminklo statusas.^[1]

Istorija

1242 m. Henriko II Pamaldžiojo našlė Ona įkūrė Kšešuve benediktinų parapiją ir pakvietė į parapiją atvykti benediktinus iš Rytų Čekijos. Dėl nežinomų priežasčių šis ordinas Kšešuvą paliko 1289 m. 1292 m. kunigaikštis Boleslavas I Rustūsis atidavė 14 kaimų ir Liubavkos miestą cistersų vienuoliams iš Henrykuvo.

1414–1426 m. husitų karų metu vienuolynas buvo suniokotas. Nuo 1741 m., kai Prūsija užėmė Sileziją, prasidėjo laipsniška abatijos sekuliarizacija, o iki šiol vienuolynui priklaususi bažnyčia tavo parapijine.

1919 m. apleistame vienuolyne įsikūrė iš Prahos ištremti benediktinai. 1924 m. popiežius Piusas XI suteikė vienuolynui abatijos statusą.

1940 m. rugsėjo 3 d. vienuolyną užėmė Trečiojo Reicho valdžia, o benediktinai buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų gavo šaukimus į kariuomenę, 14 mirė karo metu. II pasaulinio karo pabaigoje pastatuose buvo paslėptos Berlyno Prūsijos bibliotekos kolekcija, kurią vėliau perėmė Jogailos universiteto biblioteka. 1946 m. vienuolyne įsikūrė seserys benediktinės.

Vienuolyno kompleksas

Visą vienuolyno kompleksą sudaro: Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika, vienuolynas, sodas, Šv. Juozapo brolijos bažnyčia, abato svečių namai bei pagalbiniai pastatai. Iš pradžių buvo pastatyta romaninė bažnyčia, kuri buvo pašventinta 1292 m.

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika – barokinė Cistersų abatijos bažnyčia, pastatyta 1728–1375 m. Mažosios bazilikos titulas jai buvo suteiktas 1998 m.

Ant portalo ir fasado matomos Prahos skulptoriaus Ferdinando Brokofo darbai. Vidus – rokoko stiliaus, stales ir vargonus papuošė skulptorius Anton Dorazil, freskas kūrė Georg Wilhelm Neunhertz, paveikslus – Michael Leopold Willmann, Petr Brandl ir kt.

Ši bazilika – Marijos šventovė. Joje yra seniausias Lenkijoje Marijos paveikslas, vaizduojantis Madoną su Kūdikiu, datuojamas XIII a. I pus. Jį tikriausiai bažnyčiai padovanojo vienas iš vienuolyno fundatorių – kunigaikštis Bolko I Rustūsis. Gailestingosios Dievo Motinos paveikslą, kartais vadinamą Sudetų karaliene, 1997 m. birželio 2 d. Legnicoje karūnavo popiežius Jonas Paulius II.^[2]

Už presbiterijos yra Svidnicų Piastų mauzoliejus – čia buvo XIV a. palaidoti kunigaikščiai Boleslavas I ir Boleslavas II.